5G ryšiui trukdo medžiai. Milimetrinės bangos yra trumpos, veikiančios aukštais dažniais. Jos negali pasiekti objektų ilgesniais atstumais. Įsivaizduokite begemotą ir žirafą. Kas turi daugiau šansų pasiekti medžių lapus?
Manau nereikia antro karto tam, kad žirafa surinktų daugiausiai taškų.
Milimetrinės bangos yra nabagės, kai reikia aptarnauti toli vieni nuo kitų stovinčius objektus ar subjektus. Jos nepraeina per pastatus, pasiduoda medžiams, ir išnyksta lyjant. 5G ryšiui į pagalbą ateina kareiviai-antenos, kurios išsidėsčiusios šalia viena kitos, padeda 5G atlikti savo darbą: pasiekti per super -trumpą laiką kuo daugiau objektų.
Visai nesvarbu kas ten bus ar yra: žmonės ar daiktai.
5G neturi emocijų, taip pat kaip ir suinteresuotos kompanijos.
Taip, užteks beletristikos, marš prie faktų.
Surrey Universiteto tyrimas ir rezultatai
Myliu anglus ne vien tik todėl, kad jie pamišę dėl rožių, gerbia karalienę ir didžiuojasi savo istorija, pirmieji pradėjo transliuoti draudžiamas dainas iš laivų (ar matėt Pirate Radio?), bet ir todėl, kad nesislapsto krūmuose kai naujos technologijos ateina į jų ir mūsų gyvenimus.
Surrey universitetas atliko tyrimus susijusius su 5G įgyvendinimu. Jie išleido oficialų dokumentą, kurio tikslas parodyti su kokiomis kliūtimis susiduriama norint užtikrinti universalų 5G ryšį.
Jūs galite rasti visą dokumentą, pavadinimu 5G Whitepaper: Meeting the Challenge of „Universal“ Coverage, Reach and Reliability in the Coming 5G Era
Šis oficialus dokumentas, kurį galite skaityti paspaudę nuorodą aukščiau, pateikia faktus kodėl ir kas gali trukdyti tobulam 5G ryšiui.
Jei jūs norite, galite studijuoti visą dokumentą, nes jame yra pakankamai medžiagos. Mane domina vienas konkretus aspektas: kuo nusidėjo medžiai?
Surrey Universiteto parengtame oficialiame dokumente atsakymą galima rasti trečiu numeriu pažymėtoje schemoje:
Nereikia leistis į gilias analizes, kurių pakanka šiame dokumente, kad matytumėte kaip medžiai trukdo elektromagnetinių bangų ryšio sklidimui.
Kuo aukštesni medžiai, tuo labiau jie išsklaido ateinančias iš antenų elektromagnetines bangas. Medžiai, esantys 5G ryšio sklidimo aplinkoje, sukuria taip vadinamą Fresnel zoną. Šioje zonoje bangos sklinda geriausiai kai nėra jokių kliūčių, tokių kaip ypatingai gyvybingi, t.y. vešlūs medžiai.
Ką tai reiškia?
Medžiai, ypač pavasarį, turi savyje daugiau vandens, nes po žiemos atsiranda daugiau syvų iš žemės, skleidžiasi lapai, lyjant lietui, ant sulapojusių medžių išlieka daugiau drėgmės.
Medžiai, patys savaime, trukdo sklisti milimetrinėms bangoms.
Kaip matote, „Line of Sight“ yra be trukdžių. Elektromagnetinės bangos keliauja iš vieno bokšto į kitą, sukurdamos tinkamą aplinką telekomunikacijų ryšiui.
Fresnel zone turi būti mažiausiai 60% švari nuo kliūčių tam kad užtikrinti ryšio kokybę. Ši pavaizduota zona yra nepalanki nes kalnai užstoja praėjimą elektromagnetinėms bangoms.
Surrey Universiteto parengtame dokumente autoriai pažymi, kad tam, kad išvengti medžių sukeliamų problemų, reikalinga kad medžiai būtų mažiausiai 3 metrais žemesni nei telekomunikacijų ryšio perdavimo stotys.
Įdomu tai, kad šis dokumentas oficialiai patvirtina, kad pastatai ar medžiai užstodami antenas, gali sumažinti ryšio sklaidą iki 70%.
Having adjacent trees and or building at comparable heights to the mast can reduce coverage by as much as 70% in that direction, which is not in the interests of the operator, the local planning authorities and more importantly the mobile phone user. This is the source of many of today’s mobile coverage issues for consumers in many rural locations.
Miestuose yra paprasčiau, nes antenas galima išdėstyti ant pastatų ir jau esančių elektros ar kitos paskirties stulpų viena šalia kitos.
Kuo mes prastesni už hobitus?
Prisiminkite Žiedų Valdovo istoriją, kai Semas su Frodu grižę namo po žiedo sugrąžinimo, rado nuniokotą grafystę? Viskas buvo sugriauta, medžai iškirsti, prisniaukšta ir dar pilna buvo nematytų svetimų gyventojų.
Taip, tai istorija, fantazijos vaisius. Tačiau kodėl mums nepagalvojus kaip apsaugoti save ir artimuosius nuo bereikalingo skausmo ir naujų technologijų pašalinių poveikių. Taip, hobitams buvo daug lengviau. Jie atstatė namus, pasodino greit augančių medžių. Viskas gavosi daug geriau nei buvo prieš tai. Karalystė turejo milžiniškus derlius, šeimos klestėjo.
Gal reiktų pagalvoti: kam tai naudinga kuo skubiau įdiegti šias technologijas neištyrus jų poveikio? Daugumas žmonių nesusimąsto kaip tai atsilieps jų gerovei. Vertėtų tai padaryti, nes kaimynystėje pasiekiama daugiau teigiamų rezultatų vertinant 5G poveikį žmogui ir aplinkai.
Pavyzdziui, Briuselis sustabdė 5G diegimą tol kol nebus aišku kaip tai paveikia žmones.
Išvada
Medžiai kliudo sklisti elektromagnetinėms bangoms. 5G ryšys naudoja aukšto dažnio, trumpas milimetrines bangas, kurias sustabdo pastatai, lietus arba medžiai. Šios kliūtys verčia mobilaus ryšio operatorius ieškoti būdų kaip pagerinti ir pagreitinti duomenų srauto patekimą tarp esančių ir būsimų antenų.
Medžių pašalinimas tam, kad kai kurie individai galėtų atsisiųsti filmą per kelias sekundes užuot palaukę kelias minutes, gali sukelti neigiamų pasekmių žmonių gerbūviui.
5G ryšio įdiegimo pasekmės nėra galutinai ištirtos. Nepaisant to kad mokslininkai pateikia faktus, kurie rodo susirgimų padaugėjimą, Pasaulio Sveikatos Organizacija priskiria elektromagnetines bangas B grupės karcinogenams, telekomunikacijų kompanijos vardina vien tik privalumus, mandagiai išvengdamos paminėti kokią kainą mokės žmonės gyvendami po 5G skleidžiamų bangų pastoge.
Ką jūs manote kaip tai atsilieps jums ir jūsų artimiesiems kai neliks medžių ir bus sudėtinga išvengti 5G poveikio?
5G mobiliojo ryšio technologijų įdiegimas kelia daug klausimų: ar tai pavojinga? Kodėl tai vyksta? Kaip apsisaugoti ir ar reikia tai daryti?
naudos žemus ir vidutinio ryšio dažnius. Variacijos tarp milimetrinių bangų bus tarp 30GHz ir 300GHz.
Socialinės pasekmės
Kam reikia 5G?
Padangų gaisrai daro žalą žmonių sveikatai ir aplinkai. Individų aplaidumas, nemokšiškumas saugant, tvarkant ar utilizuojant padangas apverčia niekuo dėtų žmonių gyvenimus aukštyn kojomis. Tai, kas buvo anksčiau prieš įvykusią ar įvykusias nelaimes, buvo priimama kaip savaime suprantami dalykai. Visa tai po nelaimių atrodo kaip neįvertintos dovanos.
monoksido kiekiui ore, deguonis, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose pakeičiamas anglies monoksidu. To pasėkoje pažeidžiami audiniai, galima nelinksma pabaiga.
krūvų turi būti tušti ir švarūs nuo bet kokių pašalinių daiktų.
naudojo 
padedantys kepenims, pagrindinei toksinų šalinimo laboratorijai,atsikratyti nereikalingų medžiagų, suteiks organizmui paspirtį. Aktyvioji anglis, 
Vėžio gydomoji galia pasireiškia žmogaus sustabdymu gyvenimo eigoje ir laiko suteikimu tam, kad išspręsti esamus konfliktus, peržiūrėti savo praeitį ir dabartį. Dauguma, tame tarpe ir aš įsivaizduoja šią ligą kaip perkūną iš giedro dangaus. Iškart kyla ego padiktuoti klausimai: o kodėl man? Nežinau, ar kas nors pagalvoja, o kodėl ne tam nenaudėliui ar nenaudėlei, kurie gerai gyvena šunybes krėsdami.
ir knygos 
autorius Patrick Obissier mano kitaip. Man jų mąstymas ir pateikti faktai įdomūs dėl informacijos, kurios nežinojau, todėl noriu pasidalinti jų žiniomis šiame bloge.
Gydytojai ir daugumas žmonių mano, kad vėžys yra blogybių blogybė, atsirandanti dėl įvairiausių priežasčių.
Šis gydytojas, po asmeninių praradimų, atrado, kad fizinis ar emocinis įvykis gali sukelti šoką, kuris pakeičia smegenų struktūrą.To pasėkoje smegenys įtakoja ligos atsiradimą. Gydytojo Hamer pacientai taip pat patvirtino, kad jie patyrė tragiškus įvykius prieš ligos atsiradimą.
Žodis biologinis reiškia, kad individo konfliktas susietas su gyvybiškai svarbiais poreikiais, tokiais, kaip
Ląstelė tampa vėžine tada, kai reikia tapti efektyvesne misijos atlikimui. Augliai atsiranda iš tų pačių audinių. Jie turi tą pačią formą ir tą pačią organizaciją. Išsivysčiusi kraujotaka leidžia jiems daugiau absorbuoti ar išskirti sekretą.
Iš tikrųjų, jei vėžys yra išlikimo mechanizmas, kodėl žmonės taip dažnai miršta? Vėžys, kaip ir kitos ligos, suteikia žmogui papildomo laiko gyventi. Tai apsaugo individą nuo nedelsiamos mirties, kai pasirodo konfliktas.
aprašo įspėjimus, kurių nepaisome, atsirandant augliams:
Įdomu tai, kad Andreas Moritz pamini gydytoją Hamer, apie kurį rašė Patrick Obissier savo knygoje Biogenealogy.
Savo knygoje Andreas Moritz pataria nebijoti vėžio. Tai pasiekti galima imant aplinkybes į savo rankas ir žinant, kad tik nuo mūsų priklauso ateitis. Tikėjimas yra galingas dalykas.
Subalansuota mityba vaidina svarbią rolę. Maistas, kupinas vitaminų, mineralų, naudingųjų riebalų, baltymų, ir enzimų, aprūpina kūną tam, kad vaikai gerai augtų ir vystytųsi.
Žarnyno mikroflora mėgsta kokybišką maistą, kuris aprūpina visomis gyvybiškai svarbiomis medžiagomis. Čia nekalbama apie kokį ypatingą maistą. Prisiminkite, kada ir ką jūsų tėvai valgė. Jie neužkandžiavo kas pusvalandis ir neplempė gazuotų vaisvandenių, ar ne?
tuščios kalorijos atsideda riebalų pavidalu, nes kūnas neturi jų kur panaudoti. Juk nepriauginsi raumenų iš cukraus, nes tam reikalingi baltymai, ar ne?
autoriai Jack Gilbert ir Rob Knight siūlo pakeisti mikrobiomą apkūniems vaikams tokiais būdais:
,autorius, taip pat propaguoja panašius būdus. Jis kontroliuoja maisto kokybę ir kiekius savaitės bėgyje, bet šeštadienį valgo viską ko širdis geidžia.
Kadangi organizmas per savaitę negavo jokio šlamštiško maisto, įskaitant cukraus, jis nepriprato prie nuodų poveikio. Tai pasijuto gavus geras porcijas sekmadienio metu, kai buvo leidžiama vartoti ką ir kiek nori. Kūnas pajunta kas jam netinka ir bando atsikratyti sukeliant vėmimą ar viduriavimą, pagrąžinant odą spuogais ar riebalais. Jei mes nesiliaujame kišę šlamšto, organizmui nieko kito nelieka kaip prisitaikyti.